Klebonas kunigas Antanas Vebeliunas

KLEBONAS KUNIGAS ANTANAS VEBELIUNAS

Gime 1892. lapkricio 5 d. Mokesi Seinu kunigu seminarijoje /1911–l9l6/, kunigu isventintas 1916 m. balandzio 26 d. Vikaravo Kudirkos Naumiestyje, Sakiuose, klebonavo Sintautuose, Bagotojoje, Aleksote, A. Panemuneje.
Kun. Antanas VEBELIUNAS l960 m. kovo 25 d. atkeltas i Azuolu Buda. Jam klebonaujant cia beveik 20 metu, materialiniu poziuriu labai daug nuveikta. Tuo metu vyko arsi ateizacija Lietuvoje, komunizmo kurimas, paremtas materializmu. Baznycios padetis buvo sunki.
Pagal jo paties rasyta autobiografija – gime 1892 m. lapkricio 5 d. Sukliu kaime Zaliosios apylinkeje Vilkaviskio rajone, valstiecio seimoje. Tevai: Vebeliunas Juozas ir motina Viktorija Prasauskaite /palaidota Bagotojoje/. Mokesi Zaliosios pradzios mokykloje, Vilkaviskio gimnazijoje /1907–1911/, Seinu kunigu seminarijoje /1911–l9l6/. Kunigu isventintas 1916 m. Tese studijas Petrapilio dvasineje Akademijoje /l9l7–l9l8/.
Darbavosi:
19l8–l9l9 m. vikaru Ploksciuose, Sakiu raj.
1920–1922 m. vikaru K.Naumiestyje.
1922–1927 m. vikaru Miroslave, Alytaus raj.
1927–1928 m. klebonu Veiveriuose /Kazlu Rudos raj.
1928–1933 m. klebonu Sakiuose.
1933–1937 m. klebonu Pajavonyje, Vilkaviskio raj.
1937–1947 m. klebonu Sintautuose, Sakiu raj.
1947–1953 m. klebonu Bagotosios parapijoje.
1953–1954 m. klebonu Aleksoto parapijoje.
1954–1959 m. klebonu A.Panemuneje /Kaune/.
1960–1979 m. klebonu Azuolu Budoje /iki mirties/.
Teistas nebuvo. Kun. A. Vebeliunas raso, kad iki 1966 metu jokie baznycios remontai nebuvo daromi. Baznycios stogas, dengtas skiedromis, visai susidevejo, atsirado skyles, per kurias tekejo vanduo. Sventoriaus tvora visiskai supuvo. Tais metais baznycios stogas buvo perdengtas t.p. skiedromis, tai kainavo 685 rublius.
1967 m. baznycios bokstas buvo apdengtas skarda, uz ka sumoketa 370 rubliu. I bokstf buvo ikeltas nedidelis varpas, kuri padovanojo A.Panemunes klebonas kun. Andrius Gustaitis. Sis varpas pradzioje priklause A.Panemunes parapijos Vainatrakio kaimo koplyciai, kuri per antraji pasaulini kara sudege. Pertvarkytas elektros laidu tinklas. Tuo metu perdazyta is lauko visa baznycia, bokste naujai sudeti ir istiklinti langai, nes pries tai buvo uzkalti lentomis. Tai kainavo 1055 rublius.
1968 metais padaryti baznycioje suolai: desimt suolu su atramomis ir du be atramu, kas kainavo 212 rubliu. Kun. A.Vebeliuno rupesciu buvo aptvertas sventorius: stulpeliai – cementiniai, tvoros lenteles – eglines, uz ka sumoketa 582 rubliai. Si darba stropiai atliko Vaclovas Pridotkas is Gudeliu kaimo.
1969 m.buvo pasirupinta liturginiais rubais. Klebono Vebeliuno brolis gyveno Amerikoje ir, paprasytas, siunca kunigui graziu medziagu. Is ju buvo pasiuta raudona, zalia ir melyna kopos, kas kainavo 440 rubliu.
1970 m. baznyciai buvo isigyta metaliniai trisakiai /zvakides/, dvi austos gedulingos veliavos, dvi nedideles metalines leksteles, paruosta medziaga baznycios vidui iskalti. Klebonas eme skustis pablogejusia sveikata – ar pajegs atlikti sekancius darbus? Pagaliau V. Pridotkas iskale baznycia is vidaus.
1971 m. baznycia isdazyta is vidaus, t.p. isdazyti suolai, sakykla ir altoriai /soniniu – antipedijumai/. Atnaujintos ir isigytos zvakides, didziojo altoriaus tabernakulio kryzius. Atnaujintas ir is 15 zvakuciu pagamintas sietynas. Paauksuota Sv. Misiu taure ir patena. Nupirktas liaudies menininko nedidelis kryzelis. Kun. Vytautas Gurevicius padare dvi emblemas prie soniniu altoriu antipediju. Geradaris paaukojo kilima.
1972 m. isigyti du arnotai – baltas ir raudonas. Padaryti cementiniai laiptai prie mazuju soniniu duru, naujai pertvarkyta elektra, gausiai mazomis lemputemis iliuminuotas didysis altorius, balta bronza nudazytas klebonijos skardinis stogas.
1973 m buvo perdazytos zakristijos ir sventoriaus tvora. Isigytos dvi procesijos veliavos:– Sv. Antano ir Kedikelio Jezaus, Tereseles, ir – Sv. Kazimiero ir Sv. Mergeles Marijos Ausros vartu. Dar isigyti: baltas arnotas, 14 Kryziaus kancios stotelia /stacija/ drobeje piestais paveikslais, metalinis kotas ilakstytuvui, dvi zvakides.
l974 m. isigyti zalias ir juodas arnotai bei balta kopa, nupirktos 6 mazos zvakides.
1975 m. paauksuota monstrancija, kas kainavo 500 rubliu.
1976 m. Marija Steponaviciene is Bebruliskes kaimo paaukojo Azuolu Budos baznyciai grazia alba. Isigytos dvi dideles ir 4 mazesnes zvakides, dvi kamsos. Matyt, kun. A. Vebeliuno rupesciu is Petrasiunu baznycios Kaune gauta soniniams Azuolu Budos baznycios altoriams Sv. Antano statula ir Nukryziuotojo figura, taip pat dvi klausyklos.
Kun. Antanas Vebeliunas rupinosi parapijos dvasiniais reikalais. Kaip pazymi klebonas, 1961 metais parapija lankyta paskutini karta, nes tai sovietine valdzia uzdraude. Tais metais klebonas, kaledodamas, suregistravo 300 seimu, kurios prieme kuniga. Jose buvo 402 vyrai ir 472 moterys bei 259 vaikai, dar neprieje pirmosios Komunijos. Viso parapijoje priskaityta 1133 asmenys.
Kokia sakramentu praktika buvo tuo metu?
1960 m. buvo pakrikstyti 34 kudikiai, is ju 16 atvesti is kitur. Santuokos sakramenta prieme 19 poru. Mire tik 9 zmones. Toliau:
-krikstai: l973 m. – 58, 1975 m. – 78, 1977 m. – 61;
-santuokos: 1973 m. – 15, 1975 m. – 6, 1977 m. – 15;
-palaidota:1973 m. – 14, 1975 m. – 19, 1977 m. – 9;
-pirmosios Komunijos: l973 m. – l0, l975 m. – 9.
Siandien Azuolu Budos tikintieji kun. A.Vebeliuna prisimena kaip gera kuniga. O ka, apie tuometinius tikinciuosius, rase kun. A. Vebeliunas: ?1970 m. tikintieji lankosi negausiai: i Baznycia eilini sekmadieni ateina apie 50 asmenu. Prie Sventu sakramentu eina labai mazai,–vienas, kitas. Jaunimas beveik visiskai nelanko baznycios, isskyrus tris, keturias seimas, kuriu tevai religingi ir vaikus i baznycia isleidzia.
Sv. Komunija per 1970 m. isdalinta apie 1400. Be santuokos sakramento, ?susidejusiu“, yra l0 seimu. Per Sv. Velykas susirenka apie 300, o per Sv. Antano atlaidus – apie 500 zmoniu. Nors viesai dauguma zmoniu nepasisako pries religija ir nesiafisuoja esa ateistai, bet kasdieninis ju gyvenimas visai nesiskiria nuo ateistu. Kryziu ir Sv. paveikslu savo kambariuose nelaiko. Nors vaikus pirmajai Komunijai dar siaip taip paruosia, bet toliau ju dvasiniu gyvenimu nesirupina. Dauguma parapijos tikinciuju, galima sakyti, miega letarginiu dvasiniu miegu. Silpnejant tikejimui smunka ir dorove: jaunimo tarpe plinta seksualizmas, o suaugusieji pasinese i girtavima. Daznai pasitaiko, kad per laidotuves ar metines ruosiami rozanciai su vaisemis. Sie poteriai baigiasi net dainomis ir sokiais. Del to kyla nesutarimai, gincai, barniai, keiksmai, o neretai ir mirtys. ?Dieve, gelbek musu parapija is vergijos!“ –dejuoja ir saukiasi gerb. klebono kun. A. Vebeliuno. Jis dar priduria: zmoniu religinis supratimas labai menkas. Dauguma ziuri i sakramentu teikima kaip i gryna formaluma. Jei pasitaiko laidotuvese dalyvauti komunistams–ateistams, jie pamaldu metu nueina i miska ir ten laukia ju pabaigos“.
Dauguma nelaimiu ivyko per girtavima. Tai sovietines santvarkos rezultatas.Jos padariniai dar daugeli metu bus juntami. Azuolu Budos baznycia buvo tris kartus apvogta. Pirma karta apvogta klebonaujant kun. H. Jankauskui. Antra karta – klebonaujant kun. A. Vebeliunui 1978 m. Tada buvo pavogta juoda kopa. Trecia karta, 1992 m. pro ismusta langa ilinde vagys pavoge dovanota Mergeles Marijos Ausros vartu paveiksla ir metalini indeli su Sv. Sakramentu aliejais.
Kun. Antanas Vebeliunas Azuolu Budoje isklebonavo iki mirties l979 m. Tai ilgiausiai isbuves Azuolu Budoje kunigas.
Jis laimingai isvenge sovietiniu arestu. Apie 1946–1953 m. klebonavo Bagotojoje. Cia, i klebonija, ne karta uzeidavo sovietiniai pareigunai, stribai. Kun. A. Vebeliunas mego ivairu fizini darba, ypac mego staliaus darba. Kas paprasydavo, tiems padarydavo is lentu nuobliuoti karsta. Karta jam taip bedirbant, uzeina i klebonija sovietiniai pareigunai ir klausia pati kuniga: ?Mums reikia klebono, prasom pakviesti!“ Kunigas sako: ?Tai as busiu klebonas!“ Nustebe bolsevikeliai duoda kunigui ranka ir sako: ?Tai tu esi musu klebonas, nes nebijai fizinio darbo!“ Visuose pokalbiuose su zmonemis kun. A. Vebeliunas buvo labai paprastas, demokratiskas. Gal but sitokia kun. A. Vebeliuno laikysena ir padejo isvengti sovietinio aresto. Su zmonemis kunigas buvo labai teviskas, malonus ir nuosirdus.
A. Vebeliunas mego kortuoti. Atvaziuodavo i Azuolu Buda Bagotosios klebonas kun. Vaclovas Strimaitis su draugais ir cia jie kortuodavo iki isnaktu. Jis mego jumora. Gerai pazystama parapijieti, jei reikejo jo pagalbos, saukdavo sakydamas: ?Jonai, ateik, tau duosiu per snuki!“ (suprask, po darbo pavaisinsiu taurele gerimo!). Kunigas buvo stambus, tvirtas, Dievo apdovanotas graziu, stipriu balsu, gera klausa. I senatve jam prireike lazdos pasiremti, nes atsisake tarnauti kojos. Jam mirus, laidotuviu pamaldoms vadovavo vyskupas L. Povilionis.
Ignas PLIORAITIS "Azuolu Budos parapija" 2007 m.
Saltinis: - http://vilkaviskis.lcn.lt/parapijos/bagotoji/_docs/Azuolu.pdf

Метки:
Предыдущий: Эрвинъ Бартеев Одиночество Самота
Следующий: Гонимый чунганами рока, словно маяч,